Teisinė pagalba įmonės vadovui ir akcininkui bankroto atveju
Atstovaujame esamiems ir buvusiems įmonių vadovams bei akcininkams, kai dėl įmonės bankroto kyla asmeninės atsakomybės rizika:
- Bankroto administratorius reikalauja atlyginti žalą;
- prašoma bankrotą pripažinti tyčiniu, o Jus – už tai atsakingu asmeniu;
- ginčijami Jūsų vadovavimo laikotarpiu sudaryti sandoriai ar mokėjimai;
- kaltinama, kad pavėlavote inicijuoti įmonės nemokumo procesą;
- kyla ginčas dėl įmonės turto, apskaitos ar dokumentų perdavimo;
- gavote teismo dokumentus ar nemokumo administratoriaus reikalavimą;
- kitais atvejais.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kokios sąlygos turi būti įrodytos, kad man, kaip vadovui, kiltų civilinė atsakomybė?
Paprastai turi būti nustatytos šios sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, bendrovei ar kreditoriams padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp jų. Ginče neužtenka abstrakčiai nurodyti, kad bendrovė bankrutavo, o kreditorių reikalavimai liko nepatenkinti – reikia nustatyti konkrečią pažeistą pareigą, jos pažeidimo momentą ir būtent šio pažeidimo finansinius padarinius. Teismų praktikoje vadovui paliekama protinga verslo sprendimų laisvė: nesėkmingas, bet sąžiningai priimtas sprendimas savaime nėra neteisėtas.
Ar administratorius gali reikalauti žalos atlyginimo vien dėl to, kad prieš bankrotą buvo atsiskaityta su vienu kreditoriumi, o kitų reikalavimai liko nepatenkinti?
Ne automatiškai. Mūsų atstovautoje byloje nemokumo administratorius iš buvusio vadovo reikalavo daugiau kaip 101 000 Eur, ginčydamas 42 bendrovės mokėjimus – teismas reikalavimą atmetė, nes vien nemokumo ir atliktų mokėjimų faktai neįrodė nei neteisėtų vadovo veiksmų, nei žalos. Vertinama, už ką buvo mokama, ar įmonė gavo realią naudą, ar mokėjimas buvo būtinas veiklai tęsti ir ar juo nebuvo siekiama išvesti turtą.
Kas yra faktinis vadovas ir kodėl tai svarbu, kai atsakomybė siekiama priskirti man, kaip oficialiam vadovui?
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakingu už tyčinį bankrotą gali būti pripažintas ne registre nurodytas, o faktinis vadovas – asmuo, kuris sistemingai realiai valdė bendrovę: derėjosi dėl svarbiausių sutarčių, kontroliavo banko sąskaitas, duodavo privalomus nurodymus oficialiam vadovui. Vienoje mūsų atstovautoje byloje būtent tokiu pagrindu buvo apgintas oficialiai registruotas buvęs vadovas, o atsakingu pripažintas asmuo, kuris realiai kontroliavo bendrovės finansus ir derybas, nors oficialiai su ja nebuvo susijęs. Vien oficialus statusas ir parašas sutartyje savaime neatskleidžia, kas iš tikrųjų priėmė sprendimus.
Ar kreditorius gali reikšti man asmeninį ieškinį net pasibaigus bendrovės bankroto procesui?
Taip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, pasibaigus juridinio asmens bankroto procesui ir likus nepatenkintam kreditoriaus reikalavimui, kreditorius įstatyme nustatytomis sąlygomis gali reikšti tiesioginį ieškinį už tyčinį bankrotą atsakingam asmeniui. Tai reiškia, kad rizika neišnyksta kartu su bendrovės išregistravimu – prieš tai reikia įvertinti, ar bankroto byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su Jūsų veiksmais, tokį ieškinį pagrįstų.
Ar bankroto pripažinimas tyčiniu automatiškai reiškia, kad man bus apribota teisė ateityje eiti vadovo pareigas?
Ne. Teisės eiti juridinio asmens vadovo pareigas apribojimas nėra savaiminė kiekvienos nutarties dėl tyčinio bankroto pasekmė – šio ribojimo pagrindas ir proporcingumas vertinami atskirai. Taip pat pats bankroto pripažinimas tyčiniu savaime nereiškia baudžiamosios atsakomybės – nutartis perduodama prokurorui, o baudžiamoji atsakomybė vertinama pagal atskiras, baudžiamajame procese taikomas įrodinėjimo taisykles.
Ar akcininko atsakomybė už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto tapati vadovo atsakomybei?
Ne, tai atskiri klausimai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad byloje turi būti atskirai nustatyta, kada vadovas ir kada akcininkas sužinojo (ar turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą – tik nustačius šį momentą galima spręsti, kuris atsakovas ir nuo kada pažeidė pareigą inicijuoti bankroto procesą. Jei nustatoma, kad vadovas apie nemokumą sužinojo anksčiau už akcininką, akcininko atsakomybė gali apimti trumpesnį laikotarpį nei vadovo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018). Todėl akcininkui pareikštą reikalavimą reikia vertinti atskirai nuo vadovui keliamų kaltinimų, o ne automatiškai pagal tą patį laikotarpį ir tuos pačius pagrindus.
Kitos paslaugos
